Frédéric Beigbeder apie redaktorius

Beigbeder redaktorius vadina būtina blogybe. Jie “apgadina” kūrinio tekstą, pasak rašytojo, skaitytojas nėra toks kvailas ir pats puikiausiai galėtų suprasti autoriaus mintį bei nukrypimus. Vis dėlto, jis apgailestauja, kad šiais laikais redaktorių lieka vis mažiau, nes niekas nebeturi laiko skaityti. Beigbeder numato gan niūrią ateitį, teigdamas, kad atsiradus galimybei publikuoti kūrybą tiesiogiai internete, be jokių tarpininkų, rašytojai patys taps savais redaktoriais ir tuomet niekas jų nebeskaitys.

Iš tiesų, perkant knygą knygyne, tikimės, kad ji bus be gramatinių bei stiliaus klaidų, išties “kalbiškai” kokybiška. Tam tikra cenzūra ar literatūros sudėliojimas į lentynėles yra reikalingi. Juk daug lengviau rasti informaciją, kai surūšiuota, o ne suversta į vieną krūvą.

Toks rašytojo spėjimas yra teisingas, belieka palaukti ir sužinosime, ar pasitvirtins jo nuogąstavimai.

Montaigne Studies naujas leidinys

Malonu pranešti, kad greit pasirodys naujas Montaigne Studies leidinys, šį kartą skiriamas Montaigne vertimams visame pasaulyje, tame tarpe ir Baltijos šalyse. Continue reading

Nerval “El desdichado”

Nerval (tikroji pavardė Labrunie) (1808-1855) žavėjosi Plejados poetų išaukštintomis poetinėmis formomis: elegijomis, sonetais, odėmis, domėjosi XVI a. poezija, kas, be abejo, turėjo įtakos ir jo paties kūrybai. Jis pasižymėjo kaip puikus vertėjas, išvertė Goethe’s “Faustą”, Heine’s eiles. Bičiuliavosi su Teophile Gautier, Alexandre Dumas, su kuriuo kartu dalyvavo itin bohemiško pobūdžio literatų grupėje Mažasis Senaklis, kuri galiausiai išvirto į “Hašišininkų klubą”.  Nerval poezijoje dominuoja romantinis deizmas, jis jautė aistrą “dvasių pasaliui”. Nuo 1851 m. iškentė eilę nervinių priepuolių, kurie 1855 m. baigėsi savižudybe. Continue reading