Temos Archyvai: Straipsniai

Frédéric Beigbeder apie redaktorius

Beigbeder redaktorius vadina būtina blogybe. Jie „apgadina“ kūrinio tekstą, pasak rašytojo, skaitytojas nėra toks kvailas ir pats puikiausiai galėtų suprasti autoriaus mintį bei nukrypimus. Vis dėlto, jis apgailestauja, kad šiais laikais redaktorių lieka vis mažiau, nes niekas nebeturi laiko skaityti. Beigbeder numato gan niūrią ateitį, teigdamas, kad atsiradus galimybei publikuoti kūrybą tiesiogiai internete, be jokių tarpininkų, rašytojai patys taps savais redaktoriais ir tuomet niekas jų nebeskaitys.

Iš tiesų, perkant knygą knygyne, tikimės, kad ji bus be gramatinių bei stiliaus klaidų, išties „kalbiškai“ kokybiška. Tam tikra cenzūra ar literatūros sudėliojimas į lentynėles yra reikalingi. Juk daug lengviau rasti informaciją, kai surūšiuota, o ne suversta į vieną krūvą.

Toks rašytojo spėjimas yra teisingas, belieka palaukti ir sužinosime, ar pasitvirtins jo nuogąstavimai.

Nerval „El desdichado“

Nerval (tikroji pavardė Labrunie) (1808-1855) žavėjosi Plejados poetų išaukštintomis poetinėmis formomis: elegijomis, sonetais, odėmis, domėjosi XVI a. poezija, kas, be abejo, turėjo įtakos ir jo paties kūrybai. Jis pasižymėjo kaip puikus vertėjas, išvertė Goethe’s „Faustą“, Heine’s eiles. Bičiuliavosi su Teophile Gautier, Alexandre Dumas, su kuriuo kartu dalyvavo itin bohemiško pobūdžio literatų grupėje Mažasis Senaklis, kuri galiausiai išvirto į „Hašišininkų klubą“.  Nerval poezijoje dominuoja romantinis deizmas, jis jautė aistrą „dvasių pasaliui“. Nuo 1851 m. iškentė eilę nervinių priepuolių, kurie 1855 m. baigėsi savižudybe. Skaitykite toliau

Aistra ar Dorybė

Jaunystėje Heraklį, graikų dievo Dzeuso ir mirtingosios Alkmenės sūnų, aplankė dvi nimfos: Aistra ir Dorybė. Jos pasiūlė jaunuoliui pasirinkti tarp malonaus, lengvo gyvenimo ir sunkaus, bet šlovingo. Heraklis pasirinko pastarąjį. Kodėl? Vieno atsakymo nėra, galime tik spėlioti: galbūt malonus ir lengvas jam pasirodė būsiąs nernelyg nuobodus, galbūt jis norėjo išgyventi pilnakraujį gyvenimą ir pajusti išties nusipelnytos šlovės skonį… Kiekvienas žmogus turi teisę į šį pasirinkimą ir jį atlieka vienu ar kitu savo gyvenimo etapu. Bet ar daugelis renkasi Heraklio kelią? O gal pasiryžimą eiti dorybės keliu aistrų nimfa sumenkina ir vilioja savais malonumais? O sykį pajutus lengvo gyvenimo skonį labai sunku sugrįžti prie dorybių vedamo sunkaus ir vingiuoto takelio. Skaitykite toliau