Frédéric Beigbeder apie redaktorius

Beigbeder redaktorius vadina būtina blogybe. Jie “apgadina” kūrinio tekstą, pasak rašytojo, skaitytojas nėra toks kvailas ir pats puikiausiai galėtų suprasti autoriaus mintį bei nukrypimus. Vis dėlto, jis apgailestauja, kad šiais laikais redaktorių lieka vis mažiau, nes niekas nebeturi laiko skaityti. Beigbeder numato gan niūrią ateitį, teigdamas, kad atsiradus galimybei publikuoti kūrybą tiesiogiai internete, be jokių tarpininkų, rašytojai patys taps savais redaktoriais ir tuomet niekas jų nebeskaitys.

Iš tiesų, perkant knygą knygyne, tikimės, kad ji bus be gramatinių bei stiliaus klaidų, išties “kalbiškai” kokybiška. Tam tikra cenzūra ar literatūros sudėliojimas į lentynėles yra reikalingi. Juk daug lengviau rasti informaciją, kai surūšiuota, o ne suversta į vieną krūvą.

Toks rašytojo spėjimas yra teisingas, belieka palaukti ir sužinosime, ar pasitvirtins jo nuogąstavimai.

Parašykite komentarą