Pamąstymai apie būtį

Bandau suprasti kam reikalinga gyvybė. Tikriausiai nėra tokio žmogaus, kuris nesusimąstytų apie tai. Kiek daug filosofų bandė atsakyti į šį klausimą, nubrėžti kažkokias gaires, kuriomis ir šiandien vadovaudamiesi manomės galį paaiškinti viską. Deja, kaip bebūtų gaila, tiesos mes nežinome. Tokia neaiški ir neapiblėžta situacija sudaro prielaidas rastis visokiems šarlatanams, kurie siūlo savo grožio, sveikatos, jaunystės eliksyrus. Randasi naujos religijos, jų atmainos. Vis tik panacėjos nuo mirties nėra. Labiausiai šioje begalinėje visatoje užknisa laikinumas. Kol gyvename, apie tai nemąstome, jei imame mąstyti, mus apninka liūdesys, baimė, tuomet vėl siekiame prasiblaškyti ir kaip įmanoma toliau nuginti panašias mintis. Gyvybė bet kokia kaina. Ji pasisėjo, sudygo, suvešėjo ir plečiasi kaip piktžolės tinkamoje dirvoje. Vienintelis tikslas – išlikti. Vis kirba mintis, kad turi būti kažkoks tikslas, kad negali viskas būti tik šiaip sau. Nuožmi konkurencija, dauginimasis, evoliucija yra kertiniai gyvybės egzistavimo akmenys. Ne vien tik esame, bet ir esame užprogramuoti tobulėti. Tiek fiziškai, tiek protiškai. Kas užsiaugina didžiulius ragus ant galvos, kas aštrius nagus, kad susidorotų, kad apsigintų konkurencinėje kovoje. Tačiau esmė – išlikimas ir evoliucija, geriausių genų perdavimas ir išsaugojimas. Galbūt esame genus saugančios ir tobulinančios mašinos ? Tik koks visa to tikslas ?

Kiek gi visokiausių pamokymų kaip gyventi : vieni teigia, kad reikia džiaugtis gyvenimu ir iš jo pasiimti kuo daugiau, kiti aiškina, kad reikia laikytis dvasinės rimties ir nešvaistyti energijos. Gimęs natūralus žmogus labai greitai paverčiamas civilizacijos auka. Kasdien gali išgirsti apie naudojamų maisto produktų, įvairių prietaisų, aplinkos žalą žmogaus organizmui. Vėliau kažkas atsipeikėja ir ima skleisti savaime suprantamas tiesas apie ekologiją : žmonės įtikinėjami vartoti ekologiškus produktus, sveikai maitintis, leisti laiką gamtoje, daug judėti. Lyg tai nebūtų savaime suprantami dalykai. Deja, kažkodėl jiems nelieka laiko. Pagaminti natūralų produktą yra brangu, atsiranda svarbesnių darbų nei laiko leidimas gamtoje ar judėjimas. O gal mūsų evoliucija tiesiog pasuko kita linkme ? Mums nebereikia tobulėti fiziškai, nes neturime natūralių priešų, mums reikia tobulėti protiškai, tiesiog toks poreikis.

Parašykite komentarą